Augintinis vaiko namuose turi didelę įtaką augančiam vaikui, jo elgesiui ir bendrai psichologinei būklei. Ir nors augintinis suteikia papildomų rūpesčių, dauguma šeimų naminių gyvūnų ir vaikų bendrystę sieja su namų pilnatve ir visapusišku vaiko vystymusi.
Kartu nuo mažų dienų.
Labai dažnai vaikai su augintiniais bendrauja visiškai lygiomis teisėmis, ypač jei kalbame apie kūdikius. Pirmiausia dėl ūgio. Mažas, dar nemokantis vaikščioti pilietis šliaužioja ir ropoja, tad atsiduria tame pačiame bendravimo lygyje, tad abiejų pusių pasaulio matymo perspektyva yra labai artima. Mažyliui augant ir tyrinėjant pasaulį, su augintiniu užsimezga unikalus ryšys, kuriam nereikalingi žodžiai, bendravimas neverbalinis, prokseminis (tai bendravimas, kai mokomasi pajusti asmeninės, socilainės erdvės ribas, pajusti kada gali jas peržengti).
Ikimokyklinio amžiaus vaikui labai svarbi galimybė matyti gyvūną, jo poreikius, charakterio bruožus - mokydamasis pažinti, suprasti ir priimti augintinį, vaikas išmoksta atsižvelgti ir į kitų žmonių poreikius – taip vystoma empatija.
Rolės.
Jei mažylis auga su jaunu šuneliu ar kačiuku, jų tarpusavio santykiai bus beveik lygiateisiai - pastarasis matys vaiką kaip žaidimų draugą, suteikdamas begalę teigiamų emocijų. Jei gyvūnas jau suaugęs, vaikas gali būti vertinamas kaip saugomas jauniklis, juo bus rūpinamasi tarsi savo palikuonimi. Augintinis, stebėdamas vaikų ir tėvų santykius taip pat labai puikiai jaučia šeimoje esančią herarchijos sistemą.
Sudėtingesni yra konkuruojantys santykiai, kai gyvūnas patiria stresą, ilgisi anksčiau rodyto žmogaus dėmesio, tad suaugusiems reiktų būti samoningiems ir nepamiršti, kad ir keturkojui šeimos nariui reikia skirti dėmesio ir meilės, ypač jei augintinis namuose gyveno iki atsirandant kūdikiui.
Kasdienė pagalba.
Augintiniai gali tapti puikūs pagalbininkai ne tik žaidimuose, jie gali padėti įvairiose buitinėse situacijose ! Teko matyti ne vieną nevalgų mažylį, kuris žiūrėdamas į skaniai kramsnojantį augintinį mielai atveria burnytę šaukštui košės. Augintiniai puikiai padeda miego ritualuose - jaukus katės murkimas, ar švelnus šuns prisilietimas ir glostymas gali padėti nurimti ir saldžiai užmigti.
Ar jie mus moko, ar mes juos ?
Auginantys gyvūnus vaikai turi daugiau pareigų, išmoksta planuoti laiką – juk šunį reikia išvesti į lauką, dresuoti, rupintis tiek katės, tiek šuns kailiu - šukuoti, maudyti, ne vienam vaikui tai tampa jų hobiu ir mylimu užsiėmimu . Padeda augintiniai ir išmokti tvarkos – mat ne vietoje palikti batai ar rūbai gali tapti šuns kramatuku, megstinis virsti katės guoliu, kurį gali tekti ilgai valyti nuo plaukų. Tiesa, augintinio netektis gali sukelti ypač intensyvias neigiams emocijas ir išgyvenimus, dėja ir tai yra neatsiejama gyvenimo ir dalis.
Keturkojai gydytojai.
Atlikti klinikiniai tyrimai, kurių metu buvo išanalizuota augintinių įtaka sergantiems vaikams. Tyrimai patvirtina, kad ryšys su šunimi daro teigiamą poveikį autizmu sergantiems vaikams, o pediatrinės chirurgijos, onkologijos skyriuose lankantis kaniterapijos šunims, stebimas greitesnis mažųjų pacientų sveikimas, geresnė jų emocinė savijauta.
Mokslas jra iškėlęs sterilumo hipotezę, kuri teigia, kad steriliomis sąlygomis augantys vaikai serga dažniau ir turi silpnesnį imunitetą. Augant kartu su gyvūnais vaiko organizmas „susipažysta“ su įvairiais mikroorganizmais, alergenais, tai padeda jam formuoti stiprią imuninę sistemą. O kur dar aktyvaus laisvalaikio praleisto su augintiniu ir teigiamų emocijų nauda sveikatai!
Svarbu, kad kartu gyvenantys augintiniai būtų laiku nukirminti, paskiepyti, būtų apsaugoti nuo erkių ir blusų, tuomet visi šeimos nariai galės saugiai ir smagiai leisti laiką kartu !